Nuo kokio amžiaus turėtumėte atlikti kolonoskopiją?

Kolonoskopija yra viena patikimiausių procedūrų, leidžiančių ankstyvoje stadijoje nustatyti kolorektalinį vėžį ir kitas virškinimo trakto ligas. Žmonėms, kuriems yra vidutinė rizika, gydytojai dabar rekomenduoja pradėti kolonoskopijos patikrą nuo 45 metų amžiaus. Tiems, kurie turi šeimos istoriją ar sveikatos sutrikimų, gali tekti pradėti anksčiau. Supratimas, kada pradėti, kaip dažnai kartoti ir kokių atsargumo priemonių imtis, užtikrina, kad pacientai gautų visą savalaikio patikros naudą.

Standartinės amžiaus rekomendacijos kolonoskopijai

Daugelį metų rekomenduojamas kolonoskopijos patikros pradžios amžius buvo 50 metų. Naujausiuose atnaujinimuose pagrindinės medicinos asociacijos sumažino pradinį amžių iki 45 metų. Šį pokytį paskatino didėjantis kolorektalinio vėžio atvejų skaičius jaunesniems suaugusiesiems. Sumažindami rekomenduojamą patikros amžių, gydytojai siekia aptikti ir gydyti ikivėžinius polipus, kol jie neprogresuoja.

Šios gairės taikomos tiek vyrams, tiek moterims, kurioms yra vidutinė kolorektalinio vėžio rizika. Kolonoskopija laikoma auksiniu standartu, nes ji leidžia gydytojams ne tik apžiūrėti storosios žarnos vidinę gleivinę, bet ir pašalinti polipus tos pačios procedūros metu.

Kolonoskopija didelės rizikos grupėms

Nors standartinis pradinis amžius yra 45 metai, kai kuriems žmonėms kolonoskopija turėtų būti atliekama anksčiau. Didelės rizikos grupės yra šios:

• Šeimos istorija: pirmos eilės giminaitis, sergantis kolorektaliniu vėžiu arba progresavusia adenoma. Pradėkite tyrimą nuo 40 metų arba 10 metų anksčiau nei giminaitis diagnozės nustatymo metu.

• Genetiniai sindromai: Lyncho sindromas arba šeiminė adenomatozinė polipozė (FAP) gali pareikalauti kolonoskopijos 20-aisiais ar anksčiau.

• Lėtinės ligos: uždegiminė žarnyno liga (Krono liga arba opinis kolitas) reikalauja ankstesnio ir dažnesnio stebėjimo.

• Kiti rizikos veiksniai: nutukimas, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas ir dietos, kuriose gausu perdirbtos mėsos, gali padidinti riziką.

1 lentelė. Vidutinės ir didelės rizikos kolonoskopijos rekomendacijos

Kaip dažnai reikia atlikti kolonoskopiją?

Po pirmosios kolonoskopijos tolesni patikros intervalai nustatomi atsižvelgiant į tyrimo rezultatus ir individualius rizikos veiksnius. Tikslas – suderinti veiksmingą vėžio prevenciją su paciento komfortu ir sveikatos priežiūros ištekliais.

• Kas 10 metų: nenustatyta polipų ar vėžio.

• Kas 5 metus: aptinkami maži, mažos rizikos polipai.

• Kas 1–3 metus: daugybiniai arba didelės rizikos polipai arba reikšminga šeimos anamnezė.

• Asmeniniai intervalai: lėtinės uždegiminės ligos arba genetiniai sindromai gydomi griežtesniais grafikais.

2 lentelė. Kolonoskopijos dažnis pagal rezultatus

Kolonoskopijos atsargumo priemonės

Kolonoskopija yra įprasta ir paprastai saugi procedūra, tačiau tam tikros atsargumo priemonės maksimaliai padidina saugumą ir tikslumą. Aptarkite savo ligos istoriją, vaistus ir alergijas su savo gydytoju. Tokios komplikacijos kaip kraujavimas, infekcija ar perforacija yra retos, todėl gali prireikti vaistų, tokių kaip kraują skystinantys vaistai, antitrombocitiniai vaistai ar vaistai nuo diabeto, vartojimo. Visada laikykitės medicininių patarimų, o ne nutraukite vaistų vartojimą savarankiškai.

Kiek laiko trunka kolonoskopija

Pati procedūra paprastai trunka 30–60 minučių. Įskaitant pasiruošimą, sedaciją ir atsigavimą, įstaigoje suplanuokite 2–3 valandas.

Kolonoskopijos paruošimas

• Dieną prieš procedūrą išgerkite paskirtus žarnyno valymo tirpalus.

• Dieną prieš tai laikykitės skaidrios skystos dietos (sultinys, arbata, obuolių sultys, želatina).

• Gerkite daug vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.

• Griežtai laikykitės nurodymų, kad išvengtumėte tvarkaraščio perkėlimo dėl prasto pasiruošimo.

Ko negalima valgyti 5 dienas prieš kolonoskopiją

• Venkite maisto produktų, kuriuose yra daug skaidulų, tokių kaip riešutai, sėklos, kukurūzai ir neskaldyti grūdai.

• Venkite žalių vaisių ir daržovių su odelėmis.

• Venkite raudonų arba violetinių maisto produktų ir gėrimų, kurie gali nudažyti storosios žarnos gleivinę.

• Laikykitės mažai skaidulų turinčios dietos, valgykite lengvai virškinamus maisto produktus.
  
  

Atsigavimas po kolonoskopijos

• Atsigavimas užtruks 1–2 valandas, kol išnyks sedacija.

• Laikinas pilvo pūtimas ar dujų kaupimasis yra dažnas dėl oro, naudojamo egzamino metu.

• Susitarkite dėl kelionės namo; venkite vairuoti likusią dienos dalį.

• Kitą dieną grįžkite prie įprastos veiklos, nebent būtų nurodyta kitaip.

• Praneškite gydytojui apie stiprų pilvo skausmą ar nuolatinį kraujavimą.
  
  

Kada nutraukti kolonoskopijos patikrą

Yra riba, kai rizika gali nusverti naudą. Daugumoje rekomendacijų siūloma individualiai priimti sprendimus 76–85 metų amžiaus grupėje, atsižvelgiant į sveikatos būklę, gyvenimo trukmę ir ankstesnius rezultatus. Vyresniems nei 85 metų asmenims įprastinė patikra paprastai nerekomenduojama.

Pagrindiniai savalaikio kolonoskopijos patikrinimo privalumai

• Ankstyva ikivėžinių polipų diagnostika.

• Kolorektalinio vėžio prevencija pašalinant polipus.

• Pagerėjęs išgyvenamumas, kai vėžys aptinkamas ankstyvosiose stadijose.

• Ramybė asmenims, turintiems rizikos veiksnių arba šeimos istoriją.

Pradėdami kolonoskopiją tinkamame amžiuje, laikydamiesi rizikos įvertintų intervalų ir laikydamiesi tinkamų atsargumo priemonių, asmenys gali apsisaugoti nuo labai išvengiamo vėžio, tuo pačiu optimizuodami saugumą ir komfortą viso proceso metu.

DUK

1. Nuo kokio amžiaus mūsų ligoninė turėtų rekomenduoti kolonoskopijos patikrą vidutinės rizikos pacientams?

   Dabartinės gairės rekomenduoja pradėti nuo 45 metų amžiaus suaugusiesiems, neturintiems specifinių rizikos veiksnių. Šis pokytis nuo 50 iki 45 atspindi kolorektalinio vėžio atvejų skaičiaus augimą tarp jaunesnių gyventojų.

2. Kaip dažnai pacientams po pirmojo patikrinimo turėtų būti atliekama kolonoskopija?

   Vidutinės rizikos pacientams, kurių rezultatai normalūs, pakanka kas 10 metų. Jei randami mažos rizikos polipai, rekomenduojama tai daryti kas 5 metus, o esant didelės rizikos radiniams gali prireikti tolesnių tyrimų kas 1–3 metus.

3. Kokie yra specialūs reikalavimai didelės rizikos grupėms?

   Asmenys, turintys šeimos istoriją, genetinius sindromus, tokius kaip Lyncho sindromas, arba lėtines ligas, tokias kaip opinis kolitas, turėtų pradėti kolonoskopiją anksčiau, dažnai sulaukę 40 metų ar jaunesnio amžiaus, trumpesniais atrankos intervalais.

4. Kokių atsargumo priemonių turėtų imtis pacientai prieš kolonoskopiją?

   Pacientai privalo griežtai laikytis žarnyno paruošimo nurodymų, penkias dienas prieš tai vengti tam tikrų maisto produktų ir informuoti savo gydytojus apie vaistus, tokius kaip kraują skystinantys vaistai ar diabeto gydymas, kad būtų išvengta komplikacijų.

5. Kokie yra pagrindiniai savalaikės kolonoskopijos privalumai ligoninės pacientams?

   Ankstyva polipų diagnostika, kolorektalinio vėžio progresavimo prevencija, sumažėjęs mirtingumas ir ramybė rizikos grupei priklausantiems pacientams yra pagrindiniai savalaikio patikrinimo privalumai.