Kas yra endoskopas?

Endoskopas yra ilgas, lankstus vamzdelis su įmontuota kamera ir šviesos šaltiniu, kurį medicinos specialistai naudoja kūno vidui tirti be invazinės operacijos. Endoskopai leidžia gydytojams realiuoju laiku matyti virškinamojo trakto, kvėpavimo sistemos ir kitų vidaus organų vidų. Šis revoliucinis įrankis yra būtinas šiuolaikinėje diagnostikoje ir minimaliai invazinėse procedūrose. Nesvarbu, ar įkišamas per burną, tiesiąją žarną, nosį, ar mažą chirurginį pjūvį, endoskopai suteikia aiškų vaizdą apie sritis, kurioms ištirti kitaip reikėtų atviros operacijos.

Endoskopija – procedūra, atliekama naudojant endoskopą – dažniausiai naudojama siekiant nustatyti tokių simptomų kaip lėtinis skausmas, kraujavimas iš virškinimo trakto, rijimo sutrikimai ar nenormalūs dariniai priežastis. Jos neinvazinis pobūdis žymiai sutrumpina paciento atsigavimo laiką, infekcijos riziką ir chirurgines komplikacijas.

Kodėl endoskopai svarbūs šiuolaikinėje medicinoje

Endoskopų kūrimas ir tobulinimas pakeitė šiuolaikinę diagnostiką ir gydymą. Nuo ankstyvos stadijos vėžio nustatymo iki virškinimo trakto kraujavimo gydymo vietoje, endoskopai suteikia neprilygstamą prieigą prie žmogaus kūno, sukeliant minimalų diskomfortą ir nereikalaujant ilgo gijimo laiko.

Endoskopija atlieka labai svarbų vaidmenį ankstyvoje diagnostikoje, kuri yra labai svarbi gydant tokias ligas kaip vėžys, opos ir uždegiminės būklės, kol jos dar nepasiekė sunkios stadijos. Galimybė atlikti biopsijas ar intervencijas tos pačios procedūros metu suteikia milžinišką vertę tiek pacientams, tiek gydytojams.

Be to, tokios inovacijos kaip kapsulinė endoskopija, siaurajuostis vaizdinimas ir robotų asistuojama endoskopija toliau didina šios esminės medicinos technologijos tikslumą, pasiekiamumą ir saugumą.

Ką galima ištirti endoskopu?

Šiuolaikinė endoskopija leidžia gydytojams vizualiai ištirti įvairias žmogaus kūno vidines struktūras naudojant specialiai sukurtus endoskopus. Šie instrumentai skiriasi dydžiu, lankstumu ir funkcionalumu, priklausomai nuo tiriamo organo ar sistemos. Šiandien yra daugybė endoskopinių procedūrų, pritaikytų konkretiems kūno sritims, todėl tai yra diagnostinės ir terapinės medicinos kertinis akmuo.

Žemiau pateikiamas išsamus dažniausiai pasitaikančių endoskopinių tyrimų tipų suskirstymas ir kokios sritys jais vertinamos:

Viršutinės virškinimo trakto endoskopija (EGD)

Ši procedūra, dar vadinama ezofagogastroduodenoskopija (EGD), leidžia gydytojams ištirti viršutinį virškinamąjį traktą, įskaitant stemplę, skrandį ir pirmąją plonosios žarnos dalį (dvylikapirštę žarną). Ji gali būti naudojama tiek diagnozei, tiek gydymui.

Kodėl tai daroma?
Gydytojai gali rekomenduoti EGD tokiomis problemomis kaip:

• Nuolatinis rėmuo arba rūgšties refliuksas

• Sunku ryti

• Lėtinis pykinimas ar vėmimas

• Nepaaiškinamas svorio kritimas

• Kraujavimas iš virškinimo trakto

• Įtariamos opos ar navikai

Ką galima padaryti procedūros metu?

• Biopsijos rinkimas

• Polipo ar svetimkūnio pašalinimas

• Kraujavimo kontrolė naudojant spaustukus arba prideginimą

• Susiaurėjusių sričių išplėtimas (dilatacija)

Ko tikėtis:
Pacientams paprastai skiriami raminamieji, kad sumažėtų diskomfortas. Į gerklę gali būti įpurškiamas vietinis anestetikas, kad sumažėtų vėmimo refleksas. Endoskopas švelniai įkišamas per burną ir nukreipiamas žemyn į skrandį ir dvylikapirštę žarną. Kamera perduoda didelės raiškos vaizdus į monitorių, kad gydytojas galėtų juos peržiūrėti.

Procedūra paprastai trunka 15–30 minučių, po to seka trumpas stebėjimo laikotarpis, kol išnyksta sedacijos poveikis.

Kolonoskopija

Šios procedūros metu per tiesiąją žarną įkišamas lankstus endoskopas, kuriuo ištiriama visa gaubtinė žarna (storoji žarna) ir tiesioji žarna. Ji dažniausiai naudojama gaubtinės žarnos vėžio patikrai ir apatinių virškinamojo trakto simptomų įvertinimui.

Kodėl tai daroma?

• Storosios ir tiesiosios žarnos vėžio patikra (ypač vyresniems nei 50 metų žmonėms)

• Kraujas išmatose, lėtinis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas

• Nepaaiškinama anemija arba svorio kritimas

• Įtariami gaubtinės žarnos polipai arba uždegiminė žarnyno liga

Ką galima padaryti procedūros metu?

• Storosios žarnos polipų pašalinimas

• Audinių biopsijos

• Nedidelių pažeidimų ar kraujavimo gydymas

Ko tikėtis:
Po žarnyno paruošimo dieną prieš procedūrą pacientams prieš procedūrą suleidžiama sedacija. Kolonoskopas įkišamas per tiesiąją žarną, ir gydytojas apžiūri visą gaubtinę žarną. Bet kokius rastus polipus dažnai galima pašalinti vietoje. Apžiūra paprastai trunka 30–60 minučių. Dėl sedacijos pacientai turėtų pasirūpinti kelione namo po procedūros.

Bronchoskopija

Bronchoskopijaleidžia gydytojams apžiūrėti trachėjos ir bronchų vidų, todėl tai naudinga diagnozuojant plaučių ar kvėpavimo takų problemas.

Kodėl tai daroma?

• Lėtinis kosulys arba kraujo kosėjimas

• Nenormalūs krūtinės ląstos rentgeno arba KT tyrimo duomenys (pvz., mazgeliai, nepaaiškinamas pneumonija)

• Įtariami navikai arba svetimkūnio įkvėpimas

• Audinių ar skysčių mėginių ėmimas infekcijai ar vėžio tyrimams

Ką galima padaryti procedūros metu?

• Audinių arba gleivių mėginių rinkimas

• Svetimkūnių pašalinimas

• Kraujavimo kontrolė

• Bronchoalveolinis lavažas (plaučių plovimas)

Ko tikėtis:
Vietinė nejautra paprastai taikoma inhaliuojant; kai kuriems pacientams taip pat taikoma sedacija. Bronchoskopas įkišamas per nosį arba burną ir nukreipiamas į kvėpavimo takus. Procedūra paprastai trunka 20–40 minučių. Po to gali atsirasti gerklės dirginimas arba kosulys.

Cistoskopija

Cistoskopijaapima plono vamzdelio įvedimą per šlaplę, siekiant apžiūrėti šlapimo pūslę ir šlapimo takus, pirmiausia diagnozuojant urologines ligas.

Kodėl tai daroma?

• Kraujas šlapime (hematurija)

• Dažnas ar skubus šlapinimasis, šlapinimosi sunkumai

• Šlapimo nelaikymas

• Įtariami šlapimo pūslės navikai arba akmenys

• Šlaplės susiaurėjimai arba svetimkūniai

Ką galima padaryti procedūros metu?

• Biopsijos

• Mažų navikų ar akmenų pašalinimas

• Šlapimo pūslės struktūros ir talpos įvertinimas

• Kateterių ar stentų įdėjimas

Ko tikėtis:
Atliekama taikant vietinę nejautrą arba švelnią sedaciją, sondas įkišamas per šlaplę. Vyrai gali jausti didesnį diskomfortą dėl ilgesnės šlaplės. Apžiūra paprastai trunka 15–30 minučių, po jos dažnai jaučiamas lengvas deginimas ar dažnas šlapinimasis.

Laparoskopija

Laparoskopija yra minimaliai invazinė procedūra, kurios metu endoskopas įkišamas į pilvo ertmę per mažus pjūvius pilvo sienelėje. Tai standartinė technika šiuolaikinėje chirurgijoje.

Kodėl tai daroma?

• Nepaaiškinamo pilvo ar dubens skausmo arba nevaisingumo diagnozė

• Kiaušidžių cistų, fibromų ar negimdinio nėštumo gydymas

• Tulžies pūslės, apendicito ar išvaržos operacija

• Biopsija arba pilvo navikų įvertinimas

Ką galima padaryti procedūros metu?

• Biopsija arba naviko pašalinimas

• Tulžies pūslės arba apendicito pašalinimas

• Sukibimo atlaisvinimas

• Endometriozės gydymas

Ko tikėtis:
Atliekant bendrąją nejautrą, pilvo srityje padaromas vienas–trys maži pjūviai laparoskopui ir chirurginiams instrumentams įstatyti. Siekiant geresnio matomumo, pilvo ertmė pripučiama CO₂ dujomis. Atsigavimas paprastai būna greitas, ligoninėje tenka trumpai pabūti.

Nazofaringoskopija / Laringoskopija

Šios procedūros metu per nosį arba burną įkišamas plonas, lankstus arba standus optinis vamzdelis nosies ertmei, gerklei ir gerklai apžiūrėti.

Kodėl tai daroma?

• Užkimimas, gerklės skausmas arba rijimo sutrikimai

• Nosies užgulimas, išskyros ar kraujavimas

• Įtariami navikai, polipai ar balso stygų sutrikimai

Ką galima padaryti procedūros metu?

• Įvertinkite balso stygų funkciją

• Apžiūrėkite nosiaryklės ir Eustachijaus vamzdelio angas

• Įtartinų sričių biopsija

Ko tikėtis:
Paprastai atliekama klinikoje taikant vietinę nejautrą, sedacijos nereikia. Optinis vamzdelis įkišamas per nosį, o tyrimas atliekamas per kelias minutes. Dažnai jaučiamas nedidelis diskomfortas, tačiau atsigavimo laikas nereikalingas.

Histeroskopija

Histeroskopijaapima plono optinio vamzdelio įvedimą per makštį į gimdą, kad būtų galima tiesiogiai apžiūrėti gimdos ertmę.

Kodėl tai daroma?

• Nenormalus gimdos kraujavimas

• Nevaisingumo įvertinimas

• Įtariami endometriumo polipai arba submukoziniai fibroidai

• Gimdos sąaugos

Ką galima padaryti procedūros metu?

• Biopsija

• Polipo arba fibromos pašalinimas

• Sukibimo atskyrimas

• IUD įdėjimas

Ko tikėtis:
Paprastai atliekama taikant vietinę nejautrą arba lengvą sedaciją ambulatoriškai. Optinis vamzdelis įkišamas per makštį, o skystis naudojamas gimdos ertmei išplėsti, kad būtų galima aiškiai matyti. Tyrimas paprastai trunka mažiau nei 30 minučių.

Artroskopija

Artroskopija yra minimaliai invazinė procedūra, naudojama sąnarių problemoms, dažniausiai kelio ar peties, diagnozuoti ir gydyti.

Kodėl tai daroma?

• Sąnarių skausmas arba ribotas judrumas

• Įtariami menisko ar raiščių sužalojimai

• Sąnarių patinimas, infekcija ar uždegimas

• Nepaaiškinamų lėtinių sąnarių problemų

Ką galima padaryti procedūros metu?

• Palaidų fragmentų pašalinimas

• Raiščių ar kremzlės taisymas arba siuvimas

• Uždegimo pažeisto audinio ar svetimkūnio pašalinimas

Ko tikėtis:
Paprastai atliekama taikant anesteziją, aplink sąnarį padaromi maži pjūviai, kad būtų galima įdėti osciloskopą ir instrumentus. Atsigavimas paprastai būna greitas, todėl tai idealiai tinka sportinių traumų ar nedidelių sąnarių taisymo atvejų atveju.

Endoskopijos tipų ir jų tiriamųjų sričių suvestinė lentelė

Endoskopija yra vertinga diagnostikos ir terapijos priemonė, naudojama įvairiose medicinos specialybėse. Žemiau esančioje lentelėje pateikiama trumpa dažniausiai pasitaikančių endoskopijos tipų ir konkrečių kūno sričių, kurioms jos naudojamos, apžvalga. Ši santrauka padeda išsiaiškinti, kuri procedūra geriausiai tinka konkretiems simptomams ar būklėms įvertinti.

Šiandieninė medicinos sritis siūlo platų endoskopinių procedūrų spektrą, skirtą diagnozuoti ir gydyti specifines kūno sritis minimaliai invazyviai. Nuo bronchoskopijos iki kolonoskopijos, histeroskopijos ir kitų metodų – endoskopas yra universalus įrankis, kuris ir toliau keičia pacientų priežiūrą, skatindamas ankstyvą aptikimą, tikslinę terapiją ir sutrumpindamas atsigavimo laiką.

Taigi, kas yra endoskopas? Tai daugiau nei tiesiog kamera ant vamzdelio – tai gyvybę gelbstintis instrumentas, leidžiantis gydytojams matyti, diagnozuoti ir gydyti vidaus organų ligas be atviros operacijos traumos. Nesvarbu, ar jums atliekama viršutinė endoskopija, ar mokotės, kokia yra endoskopijos procedūra, ar atidžiai laikotės endoskopijos pasiruošimo nurodymų, endoskopo funkcijos ir svarbos supratimas gali padėti priimti pagrįstus sveikatos priežiūros sprendimus.